Projektas „Kūrybinės partnerystės“

Informacija ruošiama.

Anglijoje viešėję mokytojai aplankė kūrybiškumą skatinančias mokyklas

Įspūdžiais pasidalijo Vilniaus r. Pagirių gimnazijos mokytojos Jolanta Barysaitė ir Gražina Rudienė. Skaityti straipsnį

Pagirių gimnazija pakviesta dar vieniems mokslo metams į projektą „Kūrybinės partnerystės. Pokyčių mokykla 2“

Trečiaisiais projekto metais „Kūrybinėse partnerystėse“ dalyvauja daugiausia mokyklų

Viso 97 Lietuvos mokyklos 2013 – 2014 mokslo metais dalyvaus „Kūrybinių partnerysčių“ projekte. Trečiaisiais projekto įgyvendinimo metais „Kūrybinės partnerystės“ išsiplečia į tris kūrybiško mokymosi programas.

Šiais mokslo metais prie „Kūrybinių partnerysčių“ prisijungia 45 ligi šiol projekte nedalyvavusios mokyklos. 26 jų pakviestos po birželį pasibaigusios nacionalinės atrankos, dar 19 mokyklų pakviesta iš rezervinio atrankos sąrašo.

Šalčininkų r. Dieveniškių ,,Ryto“ vidurinė mokykla, Širvintų „Atžalyno“ progimnazija, Širvintų r. Gelvonų vidurinė mokykla, Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija, Vilniaus „Juventos“ gimnazija, Vilniaus Centro vidurinė mokykla,

Vilniaus r. Marijampolio vidurinė mokykla šiais mokslo metais startuoja „Tyrinėjančių mokyklų“ programoje 2013 -2014 m. m.

Trakų r. Lentvario M. Šimelionio gimnazija,  Vilniaus „Pelėdos“ pradinė mokykla, Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinė mokykla, Vilniaus Licėjus, Vilniaus r. Kalvelių „Aušros“ gimnazija, Vilniaus r. Pagirių gimnazija, Vilniaus S. Kovalevskajos vidurinė mokykla 2013 -2014 m. m. toliau gilinsis į kūrybišką mokymąsi „Pokyčių mokyklų“ programoje.

7 „Tyrinėjančių mokyklų“  ir 7 „Pokyčių mokyklų“ programose Vilniaus regione 2013 -2014 m. m. dalyvaujančias mokyklas kuruos Lietuvos edukologijos universitetas.

Pirmus metus projekte dalyvaujančios mokyklos, „Tyrinėjančių mokyklų“ programoje tyrinės savo mokymosi aplinką, ieškos, kaip mokinius sudominti ir paskatinti mokytis, bendradarbiauti, imtis atsakomybės ir iniciatyvos. Integruotos, kūrybiškos pamokos drauge su kūrėjais vyks nedidelėse moksleivių grupėse ar klasėse.

Antrus ir trečius metus tęsiančios kūrybiško mokymosi projektus mokyklos šiemet dalyvauja dviejose programose – „Pokyčių mokyklų“, kuri vienija apie šimtą moksleivių bei mokytojų ir naujojoje – „Tyrinėjančių mokyklų kubu“ (TM3) programoje, apimančioje vieną klasę ar grupę moksleivių. Abiems šioms programoms būdinga tai, kad projekto metu mokyklos pritaiko „Kūrybinių partnerysčių“ sukurtą ir įdiegtą įsivertinimo metodiką – Kūrybinės mokyklos raidos modelį bei įsteigia mokytojų klubus.

„Mokytojų klubo idėja kilo iš poreikio paskatinti mokytojus aktyviau įsitraukti į „Kūrybinių partnerysčių“ projektą, padrąsinti juos taikyti kūrybiško mokymosi metodus kasdieniame savo darbe, dalintis gerąja patirtimi su kolegomis, padėti vieni kitiems įveikti iškylančius iššūkius ir diegti atvirumo bei refleksijos kultūrą mokykloje. Tikimės, kad tokie kūrybiškų mokytojų klubai išliks ir užtikrins kūrybiško mokymosi tvarumą“, – sakė „Kūrybinių partnerysčių“ projekto Mokyklų grupės vadovė Živilė Kubilienė.

Pasak pašnekovės, naujojoje „Tyrinėjančių mokyklų kubu“ programoje šiais mokslo metais dalyvauja 15 mokyklų, o „Pokyčių mokyklų“ programoje projektinę veiklą tęsia 37 mokymosi įstaigos.

Visas 2013 – 2014 mokslo metais „Kūrybinėse partnerystėse“ dalyvaujančių mokyklų sąrašas skelbiamas projekto svetainėje internete www.kurybinespartnerystes.lt

Apie „Kūrybines partnerystes“

„Kūrybinių partnerysčių” programa Lietuvoje įgyvendinama pirmą kartą sėkmingos to paties pavadinimo programos, veikiančios Jungtinėje Karalystėje, pagrindu. 2011–2014 metais programoje dalyvaus daugiau kaip 4000 mokinių iš 100 Lietuvos mokyklų. Projektas vykdomas Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva, iš dalies remiamas Europos socialinio fondo. Projektą „Kūrybinės partnerystės“ įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.

2012-2013 m. m. projekto „Kūrybinės partnerystės. Pokyčių mokykla“ patirtis ir refleksija

Projektas „Kūrybinės partnerystės“

Kovo 5 dieną gimnazijoje įvyko pirmoji integruotų pamokų ciklo diena. Ji vadinosi „Nežemiška diena“. Dalyvavo net 14 mokytojų (J.Barysaitė, A.Ponamariova, G.Rusilienė, V.Bosakienė, L.Kondrotaitė, V.Bogdanovič, D.Pūrienė, A.Mažonienė, I.Babinska, D.Golnis, M.Tamošaitienė, I.Kurklietienė, O Selezniova, G.Rudienė). Jie vedė integruotus užsiėmimus gimnazijos II klasės mokiniams. Dalyviai draugiškai pasidalino į 6 grupes: oranžinius, raudonuosius, mėlynuosius, žaliuosius, baltuosius, geltuonuosius. Kiekvienai grupei buvo sudarytas atskiras tvarkaraštis. Pravesta net 18 užsiėmimų. Nauja patirtis domino tiek mokinius, tiek jų ugdytojus. Veiklas stebėjo ir padėjo vesti kūrybos agentas Domas Burkauskas ir kuriantis praktikas fizikas Artūras Kilikevičius. Diena tikrai tapo nežemiška

Štai ir  pajudėjo  projekto „Kūrybinės partnerystės. Pokyčių mokykla“ traukinys. Gimnazijos II klasės mokiniai, pasiskirstę į keletą grupių, kuria netradicinių erdvių projektus, o grupių vadovai supažindina gimnazijos mokytojus bei administraciją su būsimais projektais. Dar dešimtokai važinėjo į Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokomąsias laboratorijas, o ten vyko  lyg pamokos, kurių metu iš naujo susipažino su tiksliųjų ir gamtos mokslų svarba bendrajame ugdyme. Daug naujo sužinojo ir projekte dalyvaujantys mokytojai, kurie dalyvavo mokymuose (02-05). Išmokti kūrybiškai pasižiūrėti į pamoką, į jos turinį, integracinius siekius, mokinių vertinimą ir ypač į pasiekimus.  Susipažinus su Vilniaus regiono mokyklų  komandomis, kurios taip pat dalyvauja projekte , buvo gera galimybė pasitikrinti ar ta linkme mes einame. Tuo pačiu išgirdome projekto vadovų palinkėjimus, atskirais atvejais  teisingus pastebėjimus dėl projekto turinio ir vykdymo aspektų. Projektas pajudėjo…. Ateityje dar laukia daug įdomių iššūkių!

***

Mes vėl neriame į projekto „Kūrybinės partnerystės. Pokyčių mokykla“ veiklas. Mūsų kūrybos agentas žurnalistas Domas Burkauskas, o kuriantys praktikai Jurgita Jokubauskaitė (interjero dizainerė), Jonas Danielevičius (fotografas) ir Artūras Kilikevičius (VGTU docentas, fizikas, mokslininkas).Šių metų projektas „Erdvė augti“ apima daug įdomių dalykų. Jau nuo sausio 22 d. pradėjome ekskursijas į Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Mokiniai ir mokytojai visą dieną praleidžia VGTU laboratorijose, susitinka su ten dirbančiais žmonėmis, susipažįsta su mokslininkų darbo specifika. Labai svarbu mokiniams įsisąmoninti fundamentalių mokomųjų dalykų svarbą šiuolaikiniame gyvenime, nes turėsime pasirengti įvairių mokomųjų dalykų integruotų pamokų dienoms (jų bus keturios), kurių metu įvairiais stiliais ir trukme bus pateikiamas dalykų turinys.  Viena iš projekto krypčių yra lyderių savybių formavimas, tokių žmonių egzistavimas kolektyve, bendruomenėje. Ar lyderis turi išskirtinių savybių? Ar mes galime tokius žmones išskirti iš būrio? Todėl šalia visų kitų projektų veiklų mokiniai susipažins su fotografijos pradmenimis bei technika. Taip pat fotografas turi idėjų kaip integruoti fotografiją į kitų mokslų mokymąsi. Gal fotografijos būdu pamatysime tikrąją lyderio pusę. Interjero dizainerės darbas susijęs su erdvių ir daiktų modeliavimu, t.y pabandysime kurti netradicinio ugdymo erdves. Mokslininkas, fizikas tikisi atrasti mokslo ir mokyklos sąsajų, išvysti kuo gyvena mokykla, suvokti ir suprasti tai bei rasti naujovių, kurias galėtų integruoti pati mokykla, t.y. koks yra mokslo pritaikymas pamokose.

Taigi projektas startavo…  Sekite įvykius…

Kokie pokyčiai Lietuvos mokyklų laukia naujaisiais metais?

Metų pradžia leidžia apžvelgti „Kūrybinių partnerysčių“ projekto patirtį bei įkvėpti ryžto, pasitinkant naujaisiais metais laukiančius iššūkius.

„Vienas esminių dalykų, probleminių mazgų, su kuo dirbame, yra iššūkis sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje mokytis ir tobulėti galėtų visi. Šiuo metu vyraujanti tradicinė mokymo sistema įtraukia tik kai kuriuos, o „Kūrybinės partnerystės“ sukuria kitokį ugdymo procesą, kuris suteikia galimybių mokytis ir tobulėti visiems – moksleiviams, mokytojams ir kūrėjams. Mokymąsi suvokiame kaip galimybes tobulėti ir nuolat peržengi savo ribas. Tai yra labai galingas žmogaus motyvacijos veiksnys. Kaip pažadinti tą troškimą, „įdarbinti“ siekį tobulėti mokyklos aplinkoje – tai svarbiausi šiandienos iššūkiai“, – sako „Kūrybinių partnerysčių“ projekto vadovė Lietuvoje Milda Laužikaitė.

Pasak vadovės, šiais metais daugiau dėmesio bus skiriama supratimo apie kūrybiškumą gilinimui, projekte dalyvaujančių mokytojų profesinių kompetencijų tobulinimui, bus pasitelkiama daugiau skirtingų sričių ekspertų, atliekami išsamūs moksliniai tyrimai. Vilniaus regione „Pokyčių mokyklų 2012-2013“ projektų tyrinėjimo sritys– mokymas ir mokymasis, darbuotojų tobulėjimas ir mokymasis, mokyklos aplinka kaip kūrybiško mokymosi šaltinis. „Pokyčių mokyklose 2012-2013“ dalyvauja 5 Vilniaus miesto ir rajono mokyklos, tai Vilniaus licėjus, Vilniaus S. Nėries gimnazija, Vilniaus raj. Pagirių gimnazija, Vilniaus Petro Vileišio progimnazija, Vilniaus „Pelėdos“ pradinė mokykla. Iš viso Vilniaus regione „Kūrybinės partnerystės“ pasieks  484 mokinius, 67 mokytojus, 15 kuriančių praktikų, 19 klasių.  2012-2013 m. m. Vilniaus regione „Tyrinėjančiose mokyklose 2012-2013“ dalyvauja 7 mokyklos, tai Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinė mokykla, Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinė mokykla, Baltosios Vokės „Šilo“ vidurinė mokykla, Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija, Vilniaus „Vilnios“ pagrindinė mokykla, Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla, Vilniaus r. „Aušros“ gimnazija. Iš viso „Tyrinėjančiose mokyklose 2012-2013“ dalyvauja 147 mokiniai, 36 mokytojai, 11 klasių, 7 kuriantys praktikai.

Tyrimai atskleis ugdymo(si) inovacijas ir pokyčius

„Jau sausio mėnesį tikimės atlikti visuomenės nuomonės tyrimą ir sužinoti, kaip Lietuvos žmonės supranta, kas yra kūrybiškumas, ir ką jis reiškia šiuolaikiniam žmogui. Be to, 2013 metais pradedami dar trys taikomieji  tyrimai, padėsiantys atskleisti „Kūrybinių partnerysčių“ modeliu pagrįsto ugdymo(si) poveikį mokiniams, mokytojams, mokyklos bendruomenei bei kūrėjams, dirbantiems mokyklose. Artėjant 2013-2014 mokslo metams, tikimės pateikti pirmuosius tyrimų rezultatus“, – priduria „Kūrybinių partnerysčių“ projekto Tyrimų grupės vadovė, socialinių mokslų daktarė Jelena Šalaj.

Dr. J. Šalaj sako, kad ugdymo(si) naujovės, kurias skatina „Kūrybinių partnerysčių“ programa, paremtos kertinių kūrybiško mastymo principų taikymu: išlaisvinta vaizduote, žadinamu smalsumu, įpročiu paverčiamais atkaklumu ir nuoseklia praktika bei ugdomais bendradarbiavimo gebėjimais.

Mokytis padeda kūrėjai

„Kūrybinių partnerysčių“ kūrybos agentai šiuo metu jau baigia planuoti projektines veiklas 30-tyje visos mokyklos bendruomenę įtraukiančių „Pokyčių mokyklų“ bei 50-tyje pernai prie projekto prisijungusiose ir savo mokymosi aplinką moksleivių grupėse ar klasėse analizuojančiose „Tyrinėjančiose mokyklose“.

Šiuo metu į „Kūrybinių partnerysčių“ mokyklas jau ateina pirmieji iš daugiau kaip šimto kuriančių praktikų – įvairių meno, mokslo, kultūros bei kitų kūrybinių sričių profesionalai. Drauge su moksleiviais, mokytojais bei kūrybos agentais, į bendrąjį ugdymą jie įtrauks kūrybines veiklas ir stebės, kokius pokyčius moksleivių mokymesi, elgesyje ir bendravime lemia išlaisvintas kūrybiškumas ir bendradarbiavimas.

„Šiais mokslo metais į bendrąjį ugdymą daugiausiai įsitrauks teatralai, architektai, interjero dizaineriai bei grafikai. Įdomu tai, kad praėjusiais metais populiariausia buvusi kūrybos šaka – kino menas – dabar atsidūrė ketvirtoje vietoje“, – vardija „Kūrybinių partnerysčių“ projekto Lietuvoje Kūrėjų grupės vadovė Agnė Biliūnaitė.

Šį pavasarį ne tik vyks unikali projektinė veikla „Kūrybinių partnerysčių“ mokyklose, bet ir bus skelbiama trečia nacionalinė atranka naujoms mokykloms į „Tyrinėjančių mokyklų“ programą. Tuo pačiu metu paaiškės, kurios mokyklos tęs projektinę veiklą, tapdamos „Pokyčių mokyklomis“.

Mokykloms suteikiama galimybė įsivertinti ir keistis

„Šiais mokslo metais pradėjome įgyvendinti dar vieną ambicingą uždavinį – parengėme mokyklų įsivertinimo schemą pagal Kūrybiškos mokyklos raidos modelį. Įsivertindama savo veiklą pagal šį modelį, mokykla gali įsivardyti svarbiausias savo veiklos sritis, kurios padėtų jai tapti kūrybiškesne. Vertinamas vadovavimas, ugdymo programų kūrimas ir įgyvendinimas, mokymas bei mokymasis, darbuotojų mokymasis ir tobulėjimas, mokyklos aplinka bei ištekliai. Toks įsivertinimas padeda mokykloms numatyti, kokie kūrybiško mokymosi projektai padėtų siekti pokyčių“, – sako „Kūrybinių partnerysčių“ projekto Lietuvoje Mokyklų grupės vadovė Audronė Margenytė.

Pasak A. Margenytės, Kūrybiškos mokyklos raidos modelis (KMRM) papildo Lietuvos mokyklų naudojamą įsivertinimo metodiką kūrybiškumo aspektais. Vadovė sako, kad įsivertinimas pagal KMRM taip pat bus mokyklų kartojamas pasibaigus kūrybiško mokymosi projektams mokslo metų gale ir užtikrins, kad kūrybiško mokymosi veiklos rezultatai būtų nukreipti į ilgalaikius, tvarius pokyčius.

Apžvelgdama praėjusių metų patirtį ir ateities planus, „Kūrybinių partnerysčių“ projekto vadovė Lietuvoje M. Laužikaitė kolegoms, švietimiečiams ir visiems projekto dalyviams linki atkaklių ieškojimų bei įkvepiančių atradimų.

Kūrybinė investicija į bendrąjį ugdymą: Projektas „Kūrybinės partnerystės“  Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje.

2011-2012 m. Lietuvoje startavo projektas „Kūrybinės partnerystės“. Sužinoję apie projektą, subūrėme entuziastų komandą ir užpildėme paraišką. Sėkmingai įveikę nacionalinį atrankos barjerą, buvome pakviesti prisijungti prie jaunos ir energingos projekto vykdymo komandos. Vilniaus regioną atstovavo šešios „Tyrinėjančių mokyklų 2011“ švietimo įstaigos: Vilniaus licėjus, Vilniaus S. Nėries gimnazija, Vilniaus r. Pagirių gimnazija, Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazija, Vilniaus Petro Vileišio progimnazija, Vilniaus „Pelėdos“ pradinė mokykla. Kūrybiškumo ugdymo programoje dalyvavo 138 mokiniai.

Mūsų gimnaziją projekte „Kūrybinės partnerystės. Tyrinėjančios mokyklos 2011“ atstovavo  gimnazistai iš Ia klasės (30 mokinių), klasės vadovė J. Barysaitė (kuruojanti mokytoja), 4 mokytojai dalykininkai (praktikai, dirbantys gimnazijos Ia klasėje) bei direktoriaus pavaduotoja G. Rudienė (kuruojanti administracijos atstovė). Mums padėjo kūrybos agentė E. Sakalauskaitė (projektų vadybininkė, dėstytoja, lektorė), kuriantys praktikai J. Sakalauskas (kompozitorius, atlikėjas) A. Vismantaitė (dailininkė, leidėja). Visi projekto dalyviai (mokiniai ir mokytojai) tobulino kūrybiško darbo gebėjimus ir skatino keisti gimnazijos bendruomenės požiūrį į kūrybiškumą, kultūrą bei partnerystės teikiamas galimybes. Projekto moto – ,,kūrybiškas mokymasis lyg kasdienos įprotis“. Šiuolaikiniame pasaulyje daugelis akcentuoja kaip prioritetą darbuotojų gebėjimą prisitaikyti ir spręsti iššūkius netradiciškai, kūrybiškai. O mokytojams siūloma tai pritaikyti praktiškai ugdymo procese. Kūrybos agentai veikia kaip dialogo kūrėjai, tarpininkai tarp mokyklos (mokytojų, mokinių, administracijos) ir kūrybinio sektoriaus. Kūrybos agentė Elena, išanalizavusi gimnazijos mikroklimatą, padėjo mums nusistatyti tyrinėjimo sritį, padėjo planuoti kūrybiško mokymosi projektą. Kuriantys praktikai- kūrybinio sektoriaus atstovai (Jonas ir Aušra)- drauge  su mokiniais ir mokytojais įgyvendino kūrybiško mokymosi projektą.

Mūsų projekto tyrinėjimo sritis buvo klasės valdymas ir motyvacija mokytis. Tikslinė grupė30 pirmos gimnazijos klasės 15-16 metų mokinių. Projekto tikslus išsikėlėme orientuotus į įdomią pamoką, kurioje mokiniai dėmesingai klausytų vienas kito ir mokytojo, įsitrauktų į siūlomas veiklas bei išmoktų, prasmingai bendradarbiaudami, dirbti grupėse. Pasirinkti veiklos metodai buvo orientuoti į mokinių sudominimą, svarbų mokinių veikloje. Projekto metu kūrybos agentė Elena sudominimo elementų išmokė mokinius, mokytojus. Pats projektas davė supratimą, kad mokinius ugdyti galima kitaip, pasitelkiant kūrybinius nestandartinius elementus. Kiekviena dalyko tema (ypač savarankiški darbai) – tai visa kūrybinė dirbtuvė. Svarbiausia, rezultatą pasieki beveik su kiekvienu mokiniu, kuris daug ko išmoksta ne trumpam, visam gyvenimui, o kartais savyje atranda net talentus, kuriuos slėpė nuo kitų. Mokomieji dalykai, su kuriais buvo susijęs projektas,- lietuvių k., biologija, dailė, muzika. Pasirinkta projekto kūrybinė veikla knygos (tekstų, iliustracijų) kūrimas, leidyba, gimnazijos ir klasės himno (muzikos, žodžių) kūrimas ir darbas įrašų studijoje. Komanda drauge parengė ir išleido spalvingą ir nuotaikingą knygą – vadovėlį „Gero elgesio mokykloje receptai“. Jau įvyko du šio projekto pristatymai. Jų metu tėveliai, gimnazistai, mokytojai turėjo galimybę išvysti visus 30 mokinių, kurie kūrybingai ir išradingai pristatė savo darbus. Mes, mokytojai, turėjome progos dar kartą įsitikinti, kad keisti požiūrį į tradicinį mokymą pakankamai sudėtinga. Tačiau ateina suvokimas, kad mokiniai kiekvienais metais  vis kitokie. Jei norima sėkmės, reikia keistis. Juk  geras mokymas būna tada, kiek mokiniai geba patys mokytis.

2012 m. toliau dalyvaujame projekte „Kūrybinės partnerystės. Pokyčių mokykla“. Į projektą įsilieti planuoja apie 80 mokinių, virš 10 mokytojų. Šiuo metu svarbu, kuo daugiau užkrėsti mokytojų „ugdymo kitaip“ idėjomis, kurti pamokų ciklus, skirtus kūrybiškumo ugdymui, planuoti ir rengti integruotus netradicinius užsiėmimus – pamokas, o patirtį fiksuoti gimnazijos renginių – atvirų pamokų registre. Reikėtų užrašyti sėkmių istorijas, gal net sekti savo mokinių tolesnes veiklas. Mums įdomu ir mes norime keistis. Be to, sėkmingai dalijamės įgytomis patirtimis regione, vesdami seminarus, atviras pamokas. Parodos „Mokykla 2012“ metu džiaugiamės dalyvavę projekto vadovės Mildos Laužikaitės organizuotoje diskusijoje „Kaip kūrybiškumą paversti kasdieniu mokyklos įpročiu“ (direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui G. Rudienė) bei pristatę kūrybišką pamoką „Pamokos uždavinys – leisti mokiniams rinktis“ (lietuvių k. mokytoja metodininkė J. Barysaitė). LEU profesinių kompetencijų tobulinimosi institute pravestas seminaras klasės vadovams „Kaip tapti kūrybingu klasės vadovu?“ (J. Barysaitė, G. Rudienė). Šių renginių metu bandėme pasidalinti sukaupta patirtimi ir atradimais kaip bendradarbiaujant tarpusavy mokytojai mokiniai kartu gali tapti ugdymo proceso kūrėjais, nes daugelis vaikų esti kūrybingi, tik dėl netinkamo auklėjimo ir mokymo savo kūrybiškumo neugdo. Projekto „Kūrybinės partnerystės“ tikslas yra išties unikalus, nes „ugdydami kūrybingas asmenybes, siekiame pokyčių ne tik mokykloje, bet ir visoje valstybėje“.  Mūsų gimnazija turi unikalią progą peržiūrėti savo įprastus mokymo metodus ir nusistovėjusius tarpusavio santykius, įgyvendinti naujas idėjas bei partirti iššūkius, įsiklausyti į kitų nuomonę ir patirtį. Metų pabaigoje Pagirių gimnazijoje surengsime praktinę metodinę konferenciją „Netradicinė pamoka“. Ji bus skirta Vilniaus rajono bei gimnazijos mokytojams.

Vilniaus r. Pagirių gimnazijos lietuvių k. mokytoja metodininkė Jolanta Barysaitė
Vilniaus r. Pagirių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Gražina Rudienė

Gimnazija toliau dalyvauja projekte „Kūrybinės partnerystės. Pokyčių mokykla“

Informacijos ieškokite: www.kurybinespartnerystes.lt

Per Lietuvą nuvilnijo „Kūrybinių partnerysčių“ moksleivių subėgtuvė

Devyniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose rugsėjo 26 d. vykusi „Kūrybinių partnerysčių“ projekte dalyvaujančių moksleivių subėgtuvė atkreipė visuomenės dėmesį į kūrybišką mokymąsi ir antrus metus nacionaliniu mastu vykdomą „Kūrybinių partnerysčių” projektą. Naujuosius mokslo metus „Kūrybinės partnerystės“ pradeda apimdamos dvigubai daugiau mokyklų nei pernai, be to šiemet pirmą kartą Lietuvoje pradedama įgyvendinti nauja kūrybiško mokymosi – „Pokyčių mokyklų“ programa.

„Jau šį penktadienį skelbsime atrankos į naują „Kūrybinių partnerysčių“ projekto „Pokyčių mokyklų“ programą rezultatus. Tęsti bendradarbiavimą su kūrėjais ir įgyvendinti visą mokyklos bendruomenę apimančius projektus šiemet pakviesime 30 mokyklų iš 43 praėjusiais mokslo metais vykdžiusių „Tyrinėjančių mokyklų“ programą. Norime pasidžiaugti, kad šiemet prie mūsų prisijungė dar 50 naujų „Tyrinėjančių mokyklų“, kurios netrukus pradės planuoti kūrybiško mokymosi projektus. Todėl reikšminga, kad žinia apie įsibėgėjančius pokyčius mokyklose pasklido po visą Lietuvą iš devynių regioninių centrų“, – sakė „Kūrybinių partnerysčių“ projekto vadovė Lietuvoje Milda Laužikaitė.

121212

„Flashmob“ moksleivių subėgtuvėje, Europos aikštėje, Vilnius

Paskutinį rugsėjo trečiadienį, 15 valandą Europos aikštėje Vilniuje, Laisvės alėjoje Kaune, Herkaus Manto gatvėje, prie paminklo vieningai Lietuvai Klaipėdoje, Jono Basanavičiaus aikštėje Marijampolėje, Utenio aikštėje Utenoje, Knypavos Rinkos aikštė Kėdainiuose, miesto centre Kelmėje ir Vytauto Didžiojo gatvėje Pakruojyje bei Nepriklausomybės aikštėje Lazdijuose „Kūrybinių partnerysčių“ projekte dalyvaujančių mokyklų moksleiviai praeivių dėmesį patraukė atlikdami pratimą, kurį savo pamokų metu dažnai naudoja „Kūrybinių partnerysčių“ kūrybos agentai, kuriantys praktikai, mokytojai ir patys vaikai. Sustoję ratu, iš pradžių jie trynė delnais, mokėsi susikaupti ir vėliau stengėsi suploti rankomis visi vienu metu.

Be to, vaikai ir suaugę fotografavosi bei čia pat dalijosi nuotraukomis internete. Iš skirtinguose Lietuvos regionuose vykusios subėgtuvės į internetą įkelta daugiau kaip 100 rinktinių nuotraukų. Kai kurie moksleiviai fotografavosi patys, savo atsineštais foto aparatais ar mobiliaisiais telefonais. Subėgtuvės akimirkas fiksavo ir profesionalūs fotografai, filmavo žiniasklaida.

Kiekvienoje nuotraukoje matyti miestus reprezentuojančios erdvės ir specialios „Kūrybinių partnerysčių“ atvirutės. Jose pavaizduotas grafinis kodas išmaniesiems įrenginiams – nuoroda į atnaujintą „Kūrybinių partnerysčių“ svetainę internete.

„Pirmieji „Kūrybinių partnerysčių“ metai parodė, koks svarbus mums bendruomeniškumas, asmeninė iniciatyva, bendradarbiavimas – tai ir norime paskleisti viešose miestų erdvėse. Ir kartu parodyti visuomenei, kaip palčiai ir aktyviai kūrybiškas mokymasis įgauna pagreitį bei pakviesti domėtis mūsų naujienomis interneto svetainėje: www.kurybinespartnerystes.lt, nes „Kūrybinių partnerysčių“ mokytojai ir kūrėjai dega noru pasidalinti savo atradimais ir įgyta patirtimi“,- sakė „Kūrybinių partnerysčių” projekto Komunikacijos grupės vadovė Dalia Balčiūnė, drauge dėkodama Kauno „Vėtrungės“ pradinės mokyklos, Pasvalio rajono Ustukių, Lazdijų rajono Kučiūnų ir Panevėžio „Nevėžio” pagrindinių mokyklų, kartu Vilkaviškio rajono Virbalio, Klaipėdos Vydūno  vidurinių mokyklų, taip pat Utenos Krašuonos progimnazijos, bei Vilniaus Salomėjos Nėries ir Kražių gimnazijų moksleiviams bei kuruojantiems mokytojams ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijamopolės, Utenos, Kėdainių, Kelmės, Pakruojo bei Lazdijų regionų kuratoriams, miestų savivaldybėms ir visiems palaikiusiems ar palaikantiesiems kūrybiško mokymosi idėją.

Nuotraukas iš subėgtuvės galite rasti “Kūrybinių partnerysčių” puslapyje socialiniame tinkle facebook.com adresu:
http://www.facebook.com/pages/K%C5%ABrybin%C4%97s-partneryst%C4%97s/329808303713047

Apie „Kūrybines partnerystes“

„Kūrybinių partnerysčių” programa Lietuvoje įgyvendinama pirmą kartą sėkmingos to paties pavadinimo programos, veikiančios Jungtinėje Karalystėje, pagrindu. 2011–2014 metais programoje dalyvaus daugiau kaip 4000 mokinių iš 100 Lietuvos mokyklų. Projektas vykdomas Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva, iš dalies remiamas Europos socialinio fondo. Projektą „Kūrybinės partnerystės“ įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.

„Kūrybinės partnerystės“ Vilniaus regione

2011-2012 m. Lietuvos edukologijos universitetas, kaip projekto partneris, kuravo šešias Vilniaus regiono „Tyrinėjančių mokyklų 2011“ švietimo įstaigas:  Vilniaus licėjus, Vilniaus S. Nėries gimnazija,  Vilniaus raj. Pagirių gimnazija,  Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazija,  Vilniaus Petro Vileišio progimnazija, Vilniaus „Pelėdos“ pradinė mokykla. Kūrybiškumo ugdymo programoje dalyvavo 138 mokiniai. „Kūrybinių partnerysčių“ projektą kuruojantys mokytojai tobulino kūrybiško darbo gebėjimus ir skatino keisti mokyklos bendruomenės požiūrį į kūrybiškumą, kultūrą bei partnerystės teikiamas galimybes.

„Flashmob“ moksleivių subėgtuvėje dalyvavo Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos mokiniai, kuruojantis mokytojas Donatas Kriukas.

Daugiau informacijos:
www.kurybinespartnerystes.lt

Programa „Kūrybinės partnerystės“ sukuria sąlygas bendradarbiauti mokykloms ir kūrybinio sektoriaus profesionalams. Šio bendradarbiavimo tikslas – ieškoti būdų, kaip atskleisti mokinių kūrybingumą, įkvėpti juos, padėti mokytis ir pasiruošti sėkmingai veikti dinamiškoje šiuolaikinėje darbo aplinkoje. Kūrybingi įvairių sričių profesionalai dirbs su mokyklomis, padėdami mokykloms įvardinti bendrojo ugdymo iššūkius ir problemas. Mokytojai, mokiniai bei kūrėjai kartu kurs ir įgyvendins unikalius, mokyklos poreikius atitinkančius kūrybiško mokymosi projektus.

„Kūrybinių partnerysčių” programa Lietuvoje įgyvendinama pirmą kartą. Ji išvystyta sėkmingos to paties pavadinimo programos, veikiančios Jungtinėje Karalystėje, pagrindu. Jungtinėje Karalystėje jau dalyvavo daugiau nei milijonas vaikų iš daugiau nei 4000 mokyklų. Šiai „Kūrybinių partnerysčių” programai suteiktas 2011 metų Pasaulio švietimo inovacijų susitikimo (angl. World Innovation Summit for Education, WISE) apdovanojimas už reikšmingo poveikio švietimo inovacijos praktiką.

Šių metų spalio 18 dieną prasidėjo nacionalinė mokyklų atranka į projektą „Kūrybinės partnerystės”, kurį šį rudenį pradėjo įgyvendinti Ugdymo plėtotės centras. „Kūrybinių partnerysčių” projekte buvo kviečiamos dalyvauti mokyklos, kurios nori keistis, yra pasiryžusios kelti klausimus, ieškoti naujų ugdymo galimybių, bendradarbiauti ir eksperimentuoti.

2011 m. pavasarį Britų tarybos iniciatyva vienuolikoje Lietuvos mokyklų įgyvendintas bandomasis projektas KLIK (kūrybiškumas, lyderystė, įkvėpimas ir kultūra) parodė didžiulį Lietuvos mokyklų susidomėjimą kūrybingumo ugdymu bendradarbiaujant su kuriančiais praktikais (atrankoje dalyvavo daugiau nei pusšimtis mokyklų). Projekto metu moksleiviai kūrė savo pirmuosius animacinius filmus, jaukinosi mokyklos aplinką graffiti piešiniais, rengė netradicinių sporto šakų žaidynes, tyrinėjo miestelio parko vystymo galimybes bei kūrė svajonių parko vizijas ir netgi rengėsi kelionei laiku. Šiame bandomajame projekte dalyvavusios mokyklos parodė atvirumą naujiems požiūriams ir stiprų norą keistis. Pasibaigus projektui mokyklos teigė norinčios tęsti veiklą pradėtomis kryptimis.

Nacionalinėje atrankoje dalyvavo ir Pagirių gimnazija. Sėkmingai įveikėme atrankos barjerą ir buvome pakviesti prisijungti prie jaunos ir energingos projekto „Kūrybinės partnerystės“ komandos. Mokyklų atrankos rezultatai paskelbti gruodžio mėnesį. 2011 – 2012 m. m. atrinktos mokyklos:

Devyniuose Lietuvos miestuose vyko informaciniai seminarai, kuriuose mokytojai buvo kviečiami diskutuoti apie kūrybingumą ir kūrybišką mokymąsi bei susipažinti su dalyvavimo projekte galimybėmis ir sąlygomis. Viso projekto metu 2011–2014 metais programoje dalyvaus apie 100 mokyklų.

Lietuvos mokyklose pritaikyta ir išbandyta „Kūrybinių partnerysčių” programa, išplatinta metodinė medžiaga, parengti specialistai, užmegzti ilgalaikiai ryšiai, padidėjęs supratimas apie kūrybingumo ugdymo reikšmę sudarys sąlygas paversti kūrybišką mokymąsi nuolatine mokyklų praktika. Projektas vykdomas Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva, iš dalies remiamas Europos socialinio fondo.

Mūsų gimnazijos numatoma komanda:
Gimnazijos Ia klasė (30 mokinių), klasės auklėtoja J. Barysaitė (kuruojanti mokytoja), mokytojai dalykininkai (dirbantys praktikai gimnazijos Ia klasėje), direktoriaus pavaduotoja G. Rudienė (kuruojanti administracijos atstovė), Elena Sakalauskaitė (kūrybinė agentė), kuriantys praktikai (pagal situaciją).

PAMOKŲ LAIKAS

NUORODOS